Voruta- Lietuvos istorijos laikrastis

Pirmasis pasaulinis karas ir Mazoji Lietuva

Ðio ðimtmeèio pradþioje politinë konfrontacija Europoje sustiprëjo ir subrandino Pirmàjá pasauliná karà. Karà tarpusavyje 1914 m. liepos 19 d. pradëjo ir dvi imperijos - Rusija ir Vokietija, nors 1914 m. sausio 14-18 d. ir buvo pasiraðiusios tarpusavio sutartá, kurioje buvo nustatyta tarp ðiø imperijø siena, ëjusi per Lietuvos etnines þemes. Uþbëgant ávykiams uþ akiø galima teigti, kad tai buvo savotiðkas Molotovo-Ribentropo pakto prototipas.

Pirmasis pasaulinis karas lietuviams atneðë daug nelaimiø. Maþojoje Lietuvoje 1914 m. rugpjûèio 2 d. paskelbta visuotinë mobilizacija. Rugpjûèio ir rugsëjo mënesiais, nesulaukusi rimtesnio pasiprieðinimo, nes vokieèiai puolë belgus ir prancûzus, rusø kariuomenë uþëmë visà Maþàjà Lietuvà, kur jie elgësi kaip laukiniai: degino sodybas, ðaudë civilius gyventojus, varë þmones á nelaisvæ ir kita.

Jau karo pradþioje Lietuvos inteligentija ëmësi aktyviø diplomatiniø þygiø. Pirmomis karo savaitëmis Vilniaus lietuviø visuomenës buvo priimta ir Rusijos vyriausybei per Dûmos nará M. Yèà 1914 m. rugpjûèio mën. perduota "Lietuviø deklaracija", kuri vëliau pradëta vadinti "Gintarine deklaracija". Ið deklaracijos turinio aiðku, kad karo pradþioje buvo tikima rusø pergale ir siekiama, kad Maþoji Lietuva, vadinta Rytø Prûsija, bûtø priskirta Lietuvai. Deklaracijoje Rytø Prûsija ávardijama kaip Þemaitijos dalis ir siekiama pabrëþti, kad tai lietuviø etninë þemë, kurià bûtina sujungti su Didþiàja Lietuva. Rusija tikëjosi laimëti karà ir ruoðësi Europos pertvarkymui. Lietuvai caras buvo numatæs suteikti autonomijà pagal 1667 m. Andriusovo taikos sutartimi nustatytas ribas (Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Suvalkø gubernijas ir Karaliauèiaus sritis). Rugsëjo mënesá rusai nuþygiavo iki Mozûrijos, taèiau patyræ pralaimëjimà buvo priversti trauktis.

Karo metu Vilniuje paspartëjo politinës minties brendimas. Buvo suorganizuotas "Lietuviø Centras", kuriame dalyvavo visos partijos, iðskyrus socialdemokratus. "Lietuviø Centras" nutarë susisiekti su Amerikos lietuviais ir duoti jiems suprasti, kad ið karo laukiama laisvos Lietuvos. Vilniaus "Lietuviø Centro" veiklos programa buvo iðdëstyta laiðke, kuris 1914 m. spalio mën. buvo iðveþtas per Suomijà á Ðvedijà ir iðsiøstas á Amerikà. Ðtai jo fragmentas. "Europos karui prasidëjus, ëmëm svarstyti karo iškeltàjà situacijà ir galimas josios iðeitis. Priëjome nuomonës, kad dabartis atskleidþia þmonijai vienà ádomiausiø istorijos lapø, kad ðioks ar kitoks karo galas turësiàs þymiai pakeisti Europos iðvaizdà ir dargi josios psichologijà... Visa tai turëdamas galvoje, Centras nutarë:

iðkelti Lietuvos "èielybës" idëjà, bûtent: sujungimà Maþosios Lietuvos su Didþiàja ir, þinoma, iðskyrimà Suvalkø gub. ið kol kas fiktyvios Lenkø karalystës; aiðkinti Lietuvos istorijà ir etnines ribas plaèiai, nes diplomatija - tai derybos, reikës lygtis, taigi grynai mokslinis ribø apsisprendimas netinka, istorijos ir ekonomijos turi bûti paisoma;(...)" Karui baigiantis Maþosios ir Didþiosios Lietuvos sujungimas á vienà valstybæ ypaè buvo akcentuojamas uþsienio lietuviø organizacijø, pavyzdþiui:

1917 06 08-16 Petrapilyje vykusio lietuviø seimo rezoliucija;

1917 09 20-28 Kijeve vykusio Rusijos tautø kongreso rezoliucija;

1917 10 18-20 Stokholme vykusios antros lietuviø konferencijos deklaracija;

1917 11 28-30 Voroneže vykusio lietuviø suvaþiavimo deklaracija ir kitø forumø dokumentuose. Po karo mintá apie prisiglaudimà prie Didþiosios Lietuvos, nors ir okupuotos Vokietijos, jau atvirai reiðkë Prûsø Lietuvos atstovai.

Tilþëje 1918 m. lapkrièio 16 d. ávyko Prûsø Lietuvos lietuviø suvaþiavimas, kuris iðrinko tokios sudëties Prûsø Lietuvos Tautinæ Tarybà: J. Vanagaitis, V. Gailius, M. Jankus, M. Deivikas, M. Banaitis, A. Smalakys, K. Paura, M. Lymantas, D. Kalniðkis, Fr. Sûbaitis, K. Kiupelis, J. J. Arnaðius, J. Lëbartas, L. Deivikas, J. Uþpurvis, J. Gronavas, M. Maèiulis, E. Bendikas, M. Reidys, V. Didþys, J. Juðka, M. Kleèkus, J. Margis. Tokias pat tautines Tarybas buvo sukûrusios dauguma kaimyniniø tautø. (2 lentelë). Prûsø Lietuvos Tautinë Taryba 1918 m. lapkrièio 30 d. priëmë Akt¹ apie prisiglaudim¹ prie Lietuvos Respublikos. Akte konstatuojama: "Atsiþvelgiant á tai, kad viskas, kas yra, turi teisæ gyvuoti, ir á tai, kad mes Lietuviai èionai Prûsø Lietuvoj gyvenantieji sudarome ðito kraðto gyventojø dauguomenæ, reikalaujame mes, remdamiesi ant Vilsono Tautø paties apsisprendimo teisës, priglaudimà Maþosios Lietuvos prie Didþiosios Lietuvos. Visi savo paraðu ðità pareiðkimà priimantieji pasiþada visas savo jëgas uþ ágyvendinima minëtojo siekio paðvæsti. Tilþëje, lapkrièio 30 d. 1918 m." Analogiðkus dokumentus buvo priëmusios ir kaimyniniø tautø Tautinës Tarybos.

Prûsø Lietuvos Tautinë Taryba, kartu su jai pritarianèiomis politinëmis organizacijomis, Tilþës Akto nuostatas iðdëstë 1919 m. sausio 9 dienos kreipimesi "Nuolankus praðymas Lietuviø Prûsijoje gyvenanèiø á Sàjungininkø valdþias bei á Ponà Prezidentà Wilsonà". (1 pav.) Jis buvo áteiktas Paryþiaus Taikos konferencijai bei JAV ir Santarvës valstybiø vyriausybëms. JAV prezidentas Vilsonas paskyrë komisijà, kuriai vadovavo istorijos prof. Frank Goliker. Komisija 1919 m. pateikë prezidentui ataskait¹ apie atkuriamos Lietuvos valstybës sienas, kurios apëmë ne tik Klaipëdos kraðtà, bet ir dalá Maþosios Lietuvos kairiajame Nemuno krante su Tilþës miestu (2 ir 3 pav.). Paryþiuje, Taikos konferencijoje, Europos valstybiø teritorinius klausimus sprendë Centrinë teritoriniø reikalø komisija, kuri padarë daug klaidø, nesugebëjo suvokti ir iðspræsti daugelá teritoriniø problemø. Lenkijai Taikos konferencijoje atstovavo Lenkø reikalø komisija, kuriai pirmininkavo Jules Cambon. Ji Taikos konferencijos pradžioje siekë Maþosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos Respublikos, o po to Lietuvos Respublikos prijungimo prie Lenkijos. Vëliau, ásitikinusi, kad Lietuva prieðinasi prijungimui prie Lenkijos, ji pakoregavo savo nuostatas ir reikalavo, kad nuo Vokietijos atskiriamà Klaipëdos kraðtà globotø Santarvë.

Vokieèiø valdþia jautë netikrumà dël Prûsijos ateities ir tikëjosi radikaliø Paryþiaus Taikos konferencijos sprendimø. Vokieèiø valdþios Prûsijoje nuostatas 1919 m. vasario 28 d. laiðke Lietuvos Vyriausybei iðdëstë dr. Vilius Gaigalaitis. Ðtai laiðko turinys: "Tilþëje 28 02 1919. Ekscelencija.

Vakarinë Vokietija griûna bûtinai. Veik bûs vien badas bei kraujai. Rytprûsija stojasi ant savo kojø. Vokietijos valdþia sutinka, kad Rytprûsija pati save gelbëtøsi. Taigi Rytprûsiø vadovai nori stoti su Lietuva á artimus santykius, nori draugiðkai su Lietuva gintis prieð bolðevikus. Rytprûsiø kariuomenë yra dabar apèystyta nuo bolðevikiðkø elementø, nes miestieèiai atstatyti ir labiausiai vyrai þemininkai ið Rytprûsijos pavadinti. Jie nor kovoti ðalia lietuviø. Ginklø bei municijos bus gana pargabenama. Vëliaus nor Rytprûsija prilaikyti artimus prieteliškus ir ekonomiškus santykius bei s¹ryšius su Lietuva. Ji skiriasi nuo Vokietijos, regis iki Vyslo. Rytprûsija laukiasi po nusprendimais Taikos konferencijos. Dël pasitarimo apie ðitas propozicijas sumanë Rytprûsieèiø vedëjai, kai Lietuvos valdþios atstovai atvaþiuotø á Karaliautá, arba jeigu taip geriaus atvaþiuos Rytrpûsiø ágaliotiniai á Kaunà ir darys suderëjimus su Lietuvos valdžia. Aš laikau šitas propozicijas per labai svarbias ir praðau man veik þinæ duoti, kur pasikalbëjimai galëtø atsibûti. Gal man telegrafiðkai þinià duokit, nes priegada didë ir laikas trumpas. Pavelykite Ekzëlencija Jums iðreikðti mano aukšt¹ pagarbinim¹

Dr. Gaigalaitis.

Að paslab su vietininku Rytprûsijos Oberprezidentu tuos dalykus apkalbëjau".

Nesugebëjusi kaip reikiant suvokti Maþosios Lietuvos Tautinës Tarybos reikalavimø, 1919 07 28 Paryþiaus Taikos konferencija Taikos sàlygø 99 st. Maþàjà Lietuvà padalino á dvi dalis. Nuo Vokietijos atskyrë tik Klaipëdos kraðtà (2848 km2), kuris 1920 m. sausio 9 d. perduotas Antantës kontrolei, o apie likusi¹ Maž¹j¹ Lietuv¹ dokumente net neužsimenama. Konstatuota tai, kad Paryžiaus taikos konferencijos sàlygø 99 str. inicijavo bûtent Maþosios Lietuvos Tautinës Tarybos Aktas. Apmaudu, kad konferencijoje ne visiðkai buvo atsiþvelgta á Akto reikalavimus ir ne visa Maþoji Lietuva buvo atskirta nuo Vokietijos.

Po Paryþiaus Taikos konferencijos nuostatø paskelbimo Maþosios Lietuvos Tautinë Taryba siekë lietuvninkams palankaus jø realizavimo, todël persikëlë á Klaipëdà. Tuo metu pakeisti Paryþiaus konferencijos nuostatas á palankesnes lietuviams nebuvo jokiø galimybiø, bet buvo tam tikra tikimybë, kad jos, susijusios su Klaipëdos kraðtu, gali bûti realizuotos ne lietuviø naudai, nes Lietuva, kaip valstybë, dar nebuvo Europos bendrijos pripaþinta, o Lenkija ieðkojo iðëjimo prie Baltijos jûros ir pretendavo á Klaipëdos uostà. Á Klaipëdos uostà taip pat pretendavo Latvija ir net Rusija.

Paryþiuje, 1920 m. sausio 9 d. Vokietija ir Antantës valstybës pasiraðë susitarimà dël Klaipëdos kraðto perdavimo Antantei.