Ar dar “nevaziuoja stogas”?        

Taip sveikinasi daugelis Amerikoje juodadarbiaujanciu lietuviu. Tai lyg angliskojo  “How do you do?” atitikmuo. Atvyke uzsidirbti ir pasiryze imtis bet kokio darbo, naujokai greitai supranta sio “pasisveikinimo” reiksme. Nekvalifikuoto darbo Amerikoje gauti nesunku - savo paslaugas siulo naujaja vergu prekyba uzsiiminejantys Lietuviai ir simtai lenkiu, rusu idarbinimo agenturu. Dazniausiai jose net neklausiama, ar turi zmogus teise dirbti, ar ne.  Mokek is anksto busima savaites uzdarbi, ir gali imtis darbo nors tuojau pat. Jei atvykelis susikalba angliskai ir turi amerikietiskas vairuotojo teises, siulomas didesnis uzdarbis, jei ne - mazesnis, bet kiekvienu atveju virsijantis gautaji Lietuvoje.

Apsvaige nuo greitai lyg is gausybes rago pradesianciu byreti pinigu, nepatyre uzdarbiautojai netrunka patekti i gudriai paspestus spastus. Neretai paaiskeja, kad nurodytoje vietoje darbo salygos nepakenciamai sunkios ar seimininkai netiketai apsigalvojo ir jokio pagalbininko nebenori. Idarbinimo agenturos neskuba atiduoti imoketos sumos  juk nelegalas vis tiek neturi kam pasiskusti, i ka kreiptis pagalbos. Amerikieciai dideliu pinigu uz dyka nemoka. 0 jei jau moka, tai zino, uz ka. Nesikeliantys is lovos devyniasdesimtmeciai senukai, atminti praradusios Alzheimerio ligos aukos, nejudantys invalidai... Nesunku suvokti, ka reiskia toki ligoni priziureti namuose. O jei ta reikia daryti diena ir nakti, be savaitgaliu ir poilsio dienu? Stai ir pradeda  “vaziuoti stogas”.

Lietuvoje pasilike gimines ir draugai apie tai nesuzino, juos pasiekia tik dziaugsmingi laiskai ir retkarciais- tokie issvajoti doleriai.