Vakarine lietuviu tautos dalis

Algirdas MATULEVICIUS (g. 1939)  Mokslo ir enciklopediju leidybos institutovyresnysis mokslinis redaktorius (nuo 1972 m.). 1966 m. baige Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteta. Nuo 1973 m. istorijos mokslu daktaras. Mazosios Lietuvos tematikos leidiniu specialusis redaktorius ir recenzentas. MLRT vicepirmininkas. Dvieju monografiju, 15 studiju ir daugelio istoriniu straipsniu, keliu zemelapiu autorius. Mazosios Lietuvos tematika skaite pranesimus Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje surengtose mokslinese konferencijose. Dalyvauja mokslinese ekspedicijose po Karaliauciaus krasta, vadovauja ekskursijoms.

Europoje daug kas atsimena rytineje Baltijos pakranteje buvusia Prusijos va1stybe ir jos provincija Rytprusius. Maziau tu, kurie girdejo apie Prusijoje buvusia Mazaja Lietuva, kurios didesne dalis sutampa su Kara1iauciaus (Königsberg, Kaliningrad) krasto teritorija (dabar Kaliningrado sritis). Taciau kai kalbama apie lietuviu rastijos, folkloro, tautinio atgimimo istorija, tenka neisvengiamai kalbeti apie Mazaja Lietuva, apie Prusija.

Ne visi zino, kad Prusija (valstybe), arba baltiskai Prusos krastas (Preussenland) nebuvo prusu valstybe, prusai nespejo jos sudaryti. Mat nuo 1230 metu, per 53 metus, Vokieciu (Teutoniu, arba Kryziuociu) ordinas uzkariavo ne tik ju, bet ir visu Pabaltijo baltu (isskyrus didzialietuviu), tarp ju vakariniu lietuviu zemes, ir cia ikure savo teokratine militarine vaistybe. Taip teritorijoje nuo Vyslos zemupio iki Klaipedos apylinkiu atsirado vokieciu valdoma valstybe Prusija (Preussenstaat).

Mazoji Lietuva (Klein Litauen), dar vadinama Prusu Lietuva (Preussisch-Litauen), susidare Priegliaus ir Nemuno zemupio baseine, is esmes vakariniu lietuviu zemese - Nadruvoje ir Skalvoje (Skaluvoje). Ju gyventojai nadruviai ir skalviai (skaluviai) nuo senu laiku turejo bendra lietuvininku etnonima. Mazosios Lietuvos termina pirma karta XVI amziaus pradzioje i istoriografija ivede vokieciu metrastininkai Simonas Grunau (Simon Grunau) ir Lukas Davidas (Luc David). Kartografijoje “Preussisch-Litauen” arba “Klein Litauen” pavadinimas vartojamas nuo XVII amziaus. Iki to laiko Nadruvos ir Skalvos teritorija buvo vadinama tiesiog Lietuva (manoma, kad si Lietuva minima 1243 metu popieziaus legato Vilhelmo is Modenos akte). Isidemetina, kad iki kryziuociu agresijos sias vakariniu lietuviu genciu zemes vaide Lietuvos valstybes kurejas, didysis kunigaikstis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas. XVIII-XIX amziu zemelapiuose Prusija suskirstyta sitaip: Karte von Ostpreussen und Litthauen (Rytu Prusijos ir Lietuvos zemelapis), Carte von Litthauen, Ost-und Westpreussen (Lietuvos, Rytu ir Vakaru Prusijos zemelapis), Karte von den Provinzen Litthauen, Ost-und WestPreussen (Lietuvos, Rytu jr Vakaru Prüsijos provineiji4 ~e-

m~iapis), Karte von Ost-Preussen, Litthauen, West-Preussen  (Rytu Prusijos, Lietuvos, Vakaru Prusijos zemelapis). Prusu, arba Mazosios, Lietuvos vardas yra ang1iskuose, prancuziskuose, flamandiskuose, lenkiskuose, rusiskuose zemelapiuose. Prusijos karalius, kreipdamasis i lietuvininkus ju gimtaja kalba, ju krasta vadina sitaip: Kampuose Prusu Zemes, RytPrusu Lietuva, Burai isz Rytprusu bei Lietuvos, Prusu zemeje ir Lietuwoje, Karaliszka Prusiszka Lietuwiszka Kamara.

Ziauriu kovu nusiaubtas pajurio zemes kryziuociai stengesi apgyvendinti kolonistais is etniniu vokieciu zemiu. Tuo tarpu Prusos gyventojus baltus spaude sunkus baudziavos jungas, kurio isvenge tik ta jos diduomenes dalis, kuri tapo lojali uzkariautojams. Iki 1410 metu Zalgirio musio, kuris labai sukrete Vokieciu ordina ir sustabde jo verzimasi i rytus, buvo kolonizuotos tik etnines prusu zemes - i vakarus nuo Deimenos (Deime), Priegliaus (Pregel) ir Alnos (Alle) upiu. Visa ta laika prusai buvo prievarta vokietinami arba naturaliai asimiliuojami. Ordino magistro Foichtvangeno (Feuchtwangen) 1310 metu isaku vokieciu feodalams, valdininkams, dvasininkams, prekybininkams ir amatininkams buvo grieztai draudziama su prusais kalbeti gimtaja ju kalba. Iki XVIII amziaus prusu tauta isnyko. Pagal Melno taikos (1422) salygas kryziuociu valstybe prarado tiesiogini teritorini rysii su etninemis vokieciu zememis, ir kolonistu srautas i Prusa sumazejo. Taciau kalbine vietos zmoniu priespauda isnyko tik

1525 metais, kai, prasidejus Reformacijai, teokratine katalikiska Vokieciu ordino va1stybe tapo pasaulietine protestantiska Prusijos kunigaikstyste (hercogyste). Lietuviskose Prusijos zemese - Mazojoje Lietuvoje iki didziosios vokieciu kolonizacijos (po 1709-1711 metu didziojo maro ir bado) vokieciu zemdirbiu beveik nebuvo. Taigi lietuvininkai ne vokietejo, o atvirksciai, 1ietuvejo ju kaimuose pavieniui isikure vokieciai. Lietuvininkai etnineje savo zemeje sudare absoliucia dauguma: Mazosios Lietuvos branduolyje - Lietuvos provincijoje  Klaipedos (Memel), Tilzes (Tilsit, Sovietsk), Ragaines (Ragnit, Neman), Isruties (Insterburg, Cerniachovsk) ir Labguvos (Labiau, Polesk.) apskrityse ju buvo per 90 %. Jie su lietuvejanciais prusais (sembais, siaures bartais, siaures notangais ir siaures varmiais), taip pat su grizusiais po Melno taikos i Didziaja Lietuva, nuo kryziuociu priespaudos pabegusiais sulietuvejusiais bartais ir kitais prusais ir skalviais bei nadruviais, su didzialietuviais karo belaisviais, taip pat su Kursiu mariu pakrantes kursiais per kelis konsolidavimosi amzius sudare monolitine etnine lietuviskai kalbancia grupe. Jai isplito lietuvininku etnonimas, o bendrai ju teritorijai prigijo Mazosios Lietuvos toponimas (del to lietuvininkai kartais vadinami mazlietuviais).